Daugelis žaidėjų iš Lietuvos turi po kišenę istorijų, kuriomis pasidalinti - vienos juokingos, kitos netikėtos, o kai kurios tokios, kad net pats jomis netiki. Kai susėda prie stalo su draugais, prisiminimai plaukia: štai vienam nusišypsojo sėkmė per pertrauką darbe, kitam atsitiko kažkas nerealaus po sunkios dienos. Šios istorijos yra visiškai anoniminės, tačiau jose atpažinsi save ar kaimyną. Pasakojimai apie nesitikėtus laimėjimus, juokingus atsitikimus ar tiesiog „oho“ momentus, kai net pamiršti, kaip kvėpuoti. Žinai, kaip pas mus sako: „Kai sėkmė ateina, net rakto nereikia - pati duris atidaro.“ Štai keletas tokių istorijų, kurios galėjo nutikti bet kam - gal net tau pačiam.
Kai pirkinių krepšys pavirto į lobių skrynią
Vieną šeštadienio rytą, kai parduotuvės jau buvo atsidariusios, o kava dar šildė rankas, vienas klaipėdietis nusprendė pasižvalgyti po internetą, kol laukė žmonos. Jis net neplanavo nieko rimto - tiesiog norėjo užmušti kelias minutes. Jis prisiminė seną kompiuterį, kuriame dar buvo išsaugotas sizzling hot download, ir pagalvojo, kad jau seniai nebandė laimės. Pradėjo žaisti be jokių lūkesčių, tik norėdamas atsipalaiduoti. Staiga - tarsi žaibas iš giedro dangaus - ekrane pasirodė kažkas, dėl ko jis net užspringo su kava. Jis paskambino draugui ir pasakė: „Klausyk, broli, atsimeni, kai sakiau, kad sėkmė tik tinginiams šypsosi? Tai aš turbūt pats tingiausias Lietuvoje, nes šiandien man nusišypsojo taip, kad net kaimynai klausia, kodėl rėkiu.“
Jis sakė, kad ta akimirka buvo tokia netikėta, jog net pamiršo, ką turėjo nupirkti parduotuvėje. Žmona vėliau juokavo, kad jis grįžo namo su šypsena nuo ausies iki ausies, bet be pieno. „Ką čia pienas, - atšovė jis, - kai gali nusipirkti visą ūkį!“ Nuo tos dienos jis tapo legendomis apipintas šeimos narys, o kiekvieną šeštadienį juokauja, kad eina į parduotuvę, bet iš tiesų tiesiog prisimena tą rytą, kai laimėjo ne pinigus, o istoriją, kurią pasakodamas net pats sau atrodo neįtikėtinas.
Vyras, kuris įkainavo savo sėkmę kaimo krautuvėlėje
Ši istorija nutiko vienam šilutiškiui, kuris, kaip pats sako, gimė ne su marškiniais, o su kastuvu rankose. Jis dirba sunkų fizinį darbą, o laisvalaikiu mėgsta pabūti tyloje su savo mintimis. Vieną vakarą, po ilgos dienos, jis prisiminė, kad kažkada draugas jam rodė sizzling hot online nemokamas žaidimas variantą, bet jis niekada rimtai nebandė. Šį kartą nusprendė paspausti keletą mygtukų, nes namie nebuvo ką veikti, o televizoriuje - vėl tos pačios žinios. Jis sako, kad tuo metu galvojo tik apie tai, kad galėtų nusipirkti naują generatorių, nes senasis jau nebetraukė.
Ir tada - bumas! Ekrane pasirodė kažkas, dėl ko jis vos neišmetė telefono pro langą. Jis nusijuokė ir pasakė: „Na, štai, dabar bent žinosiu, ką reiškia, kai sako: „Laimė ne karvė, bet pieną duoda“.“ Tą vakarą jis niekam neskambino, tik sėdėjo ir šypsojosi, kol galiausiai užmigo. Ryte pabudo su jausmu, kad jo gyvenime kažkas pasikeitė - ne dėl pinigų, o dėl to, kad jis pats sau įrodė, jog sėkmė gali užsukti ir į mažą miestelį. Jo kaimynai ilgai spėliojo, kodėl jis taip džiaugsmingai švilpavo eidamas šienauti. Jis niekam nepasakojo, bet šypsena išdavė viską.
Kai kebabas, draugas ir vėlyvas vakaras davė netikėtą posūkį
Vilniuje, po audringo vakarėlio, du bičiuliai nusprendė, kad geriausias būdas užbaigti naktį - užsisakyti kebabą ir pamėginti sizzling hot deluxe versiją, kurią vienas jų buvo parsisiuntęs dar prieš kelias savaites. Jie sėdėjo, juokavo, prisiminė mokyklos laikus, kai buvo jauni ir kvaili. Vienas jų, vardu Tadas (vardas pakeistas), visada sakydavo, kad sėkmė yra kaip geras alus - ateina netikėtai ir palieka norą dar vieno. Jis net nežiūrėjo į ekraną, kol draugas staiga nešaukė: „Ei, žiūrėk!“ Tadas iš pradžių pagalvojo, kad draugas juokauja, bet kai pamatė, kas vyksta, net kebabas atšalo jo rankose.
Jis vėliau pasakojo: „Aš galvojau, kad tai tik sapnas, bet kai draugas pradėjo mane purtyti, supratau - ne. Aišku, kaip danguje mėnulis. Tą naktį mes nesiuntėme draugų žinučių, nes tiesiog negalėjome patikėti. Vietoj to, mes sėdėjome ir juokėmės iki ašarų, o kebabą valgėme tik ryte, kai jau buvo visiškai šaltas. Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai pamatome kebabinę, mes žiūrime vienas į kitą ir sakome: „Gal reikėtų dar kartą pabandyti? Bet tada juokiamės, nes žinome, kad tokios nakties niekas nebeatkartos.“
Pensininko pamoka: sėkmė ateina ne per prievartą, o per kantrybę
Ukmergėje gyvena vienas senjoras, kuris, kaip pats sako, jau viską matęs. Jis mėgsta sėdėti ant suoliuko, stebėti paukščius ir kartais, kai niekas nemato, pasižiūrėti į kompiuterį. Jo anūkė jam parodė, kaip galima tiesiog naršyti ir žiūrėti, kas vyksta. Jis niekada nesivaikė didelių dalykų, bet vieną popietę, kai lietus barbeno į langą, jis nusprendė paieškoti, ką reiškia tas sizzling hot nemokami slotai, apie kuriuos girdėjo iš kaimynų. Jis spaudė mygtukus neskubėdamas, kaip ir viską gyvenime - ramiai, su branda.
Ir štai, kai jis jau buvo beveik užmigęs, kažkas nutiko. Jis sako: „Aš net neišgąsdau, tiesiog pagalvojau, kad gal kompiuteris sugedo. Bet tada supratau - ne. Tai buvo ta akimirka, kai sėkmė nusprendė pasibelsti. Atsimenu, galvojau: „Na, pagaliau ir man kris po truputį.““ Jis neskubėjo niekam skambinti, tiesiog užsivirė arbatos ir ilgai žiūrėjo pro langą. Vėliau jis sakė anūkei: „Žinai, vaike, gyvenimas yra kaip sriuba - kartais per sūru, kartais per vandeninga, bet jei palauki, gali rasti ką nors skanaus.“ Nuo tos dienos jis retai apie tai kalba, bet kai kaimynai klausia, kaip sekasi, jis tik šypteli ir sako: „Yra dienų, kai saulė šviečia, o yra tokių, kai tiesiog šildai rankas prie kompiuterio.“